Suminė darbo laiko apskaita: kaip apskaičiuoti normą?

Atnaujinta 2026-09-24

Suminė darbo laiko apskaita leidžia vieną savaitę dirbti daugiau, kitą – mažiau, o darbo laiką suvesti per visą apskaitinį laikotarpį. Nuo normos skaičiavimo būdo priklauso, kada darbuotojui susidaro viršvalandžiai – paaiškiname abu praktikoje taikomus būdus su šių metų skaičiais ir VDI išaiškinimais.

Kas yra suminė darbo laiko apskaita

Suminė darbo laiko apskaita (DK 115 str.) – tai darbo laiko režimas, kai darbo laiko norma įvykdoma ne kiekvieną savaitę, o per visą apskaitinį laikotarpį, kuris trunka iki 3 paeiliui einančių mėnesių (DK 113 str. 1 d.). Atskiromis savaitėmis galima dirbti ilgiau ar trumpiau nei darbuotojui nustatyta savaitės norma, tačiau grafikai sudaromi kiek įmanoma tolygiau (DK 115 str. 4 d.), neviršijant 12 val. per pamainą (DK 114 str.) ir 52 val. per 7 dienas (DK 115 str. 3 d.) bei laikantis minimalaus poilsio reikalavimų (DK 122 str.).

Dažniausiai ji taikoma ten, kur darbo neįmanoma sutalpinti į įprastą savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio: dirbama pamainomis, savaitgaliais, švenčių dienomis ar visą parą – pavyzdžiui, kavinėse, restoranuose, parduotuvėse, viešbučiuose, gamyboje ar sveikatos priežiūroje. Vien veiklos sritis jos nepagrindžia: darbdavys suminę apskaitą gali įvesti tik esant būtinumui, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgęs į profesinės sąjungos nuomonę (DK 115 str. 1 d.). Dirbama pagal darbo (pamainų) grafikus, o faktiškai dirbtas laikas žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje (tabelyje).

Svarbiausias skaičius suminėje apskaitoje – darbo laiko norma apskaitiniam laikotarpiui: su ja lyginamas faktiškai dirbtas laikas, o viršytos valandos tampa viršvalandžiais. Kaip ją apskaičiuoti – toliau.

Kas yra darbo laiko norma

Darbo laiko norma – darbo sutartyje nustatyta vidutinė darbo laiko trukmė, kurią darbuotojas turi dirbti per savaitę (visu etatu – 40 valandų, DK 112 str.), o taikant suminę apskaitą – paskirstoma per apskaitinį laikotarpį. Viršijus normą per apskaitinį laikotarpį, susidaro viršvalandžiai su padidintu apmokėjimu.

Darbo kodeksas konkrečios suminės apskaitos normos formulės nenustato – todėl praktikoje taikomi du būdai, kuriuos savo atmintinėje aprašo Valstybinė darbo inspekcija.

Šaltinis: VDI atmintinė apie suminę darbo laiko apskaitą, 4–5 psl.

Pagrindinis būdas (VDI nuomone): pagal kalendorinę laikotarpio trukmę

VDI nuomone, suminės apskaitos norma turėtų būti skaičiuojama apskaitinio laikotarpio kalendorinių savaičių skaičių dauginant iš 40 valandų (proporcingai – iš kalendorinių dienų × 40 ÷ 7). Skaičiuojant patogiau apvalinti tik galutinį laikotarpio rezultatą, o ne dienos dydį.

Šventinės dienos pagal šį būdą normos paprastai nemažina – bet jei darbuotojas pagal grafiką dirba prieššventinę dieną, jo darbo laikas tą dieną trumpinamas viena valanda ir laikotarpio norma atitinkamai perskaičiuojama. VDI atskirai pažymi, kad pačiame grafike pamaina neturėtų būti iš anksto įrašoma sutrumpinta – faktinį sutrumpėjimą rodo darbo laiko apskaitos žiniaraštis (tabelis). Išimtis – pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbantys darbuotojai.

Pavyzdys – 2026 m. rugpjūtis (31 kalendorinių dienų): 31 × 40 ÷ 7 = 177,14 val.; jei darbuotojas pagal grafiką dirba rugpjūčio 14 d. (prieššventinė), jo norma – 176,14 val.

Kam šis būdas natūralus: verslui, kur dirbama slenkančiu grafiku, savaitgaliais ir švenčių dienomis – poilsio dienos nesutampa su kalendoriniais savaitgaliais, tad ir norma skaičiuojama nuo kalendorinės trukmės, o ne nuo Pr–Pn tinklelio.

Alternatyvus būdas: pagal nekintamo režimo darbuotojo valandas

Norma prilyginama darbuotojo, dirbančio įprastu nekintamu režimu (5 darbo dienos po 8 val.), to laikotarpio valandoms – t. y. oficialiai SADM skelbiamai mėnesio normai. VDI tokį būdą leidžia, jei nepažeidžiami darbuotojų lygybės, teisingo apmokėjimo ir padėties nebloginimo principai.

2026 m. skaičiai patvirtinti ministro įsakymu: metinė norma – 2 002 val., rugpjūčio – 167 val. Verta suprasti, iš ko ji susideda: 21 darbo diena × 8 val. − 1 prieššventinė valanda (rugpjūčio 14 d.) = 167. Pati Žolinė (rugpjūčio 15 d.) 2026 m. yra šeštadienis, tad darbo dienų skaičiaus ji nemažina. Skirtumą tarp 167 ir 177,14 val. lemia ne šventė, o iš esmės skirtinga abiejų būdų logika – kalendorinė trukmė prieš darbo dienų tinklelį.

Palyginimas

Praktinė pasekmė: jei apskaitinis laikotarpis yra vienas mėnuo, darbuotojui, rugpjūtį pamainomis išdirbusiam 176 val., pagal nekintamo režimo normą (167 val.) laikotarpio pabaigoje susidarytų 9 viršytos valandos, o pagal kalendorinę trukmę (177,14 val.) – nė vienos. Svarbu: tai ne „permoka" – jei pagal teisėtai pasirinktą būdą viršvalandžiai susidaro, jų apmokėjimas yra darbuotojui priklausantis darbo užmokestis.

Atostogos ir kiti neatvykimai

Darbuotojams, kurių darbo dienų skaičius per savaitę mažesnis nei penkios arba skirtingas, kasmetinės atostogos suteikiamos savaitėmis – ne mažiau kaip 4 savaitės per metus (DK 126 str. 2 d.). Visa atostogų savaitė, esant 40 val. normai, laikotarpio normą sumažina 40 valandų – čia abu būdai sutampa.

Trumpesnių nei savaitė atostogų suteikimas ir apskaičiavimas tiesiogiai nereglamentuotas – VDI aiškinimu, dėl to šalys susitaria (savaitės dalimis, darbo ar kalendorinėmis dienomis) ir kartu nustato proporcingą tvarką; pats VDI proporcingumo pavyzdys kalba apie atostoginių apskaičiavimą, o ne apie normos mažinimą. Analogiškai susitarus skaičiuoti kalendorinėmis dienomis, atostogos nuo pirmadienio iki penktadienio normą sumažintų 5 × 40 ÷ 7 ≈ 28,57 val. – tai galimas susitarimo rezultatas, ne automatinė DK taisyklė.

Kiti neatvykimai normą veikia pagal rūšį: ligos, nemokamų atostogų, mamadienio ar tėvadienio atveju paprastai atimamos pagal grafiką toms dienoms tekusios valandos; prastova normos nemažina.

Ką svarbu žinoti renkantis būdą

Normos skaičiavimo būdas nėra laisvas darbdavio įrankis viršvalandžiams sumažinti: pasirinkimą verta įsitvirtinti darbo tvarkos taisyklėse ar kolektyvinėje sutartyje, taikyti nuosekliai visai darbuotojų grupei – ne pasirinktinai atskiriems darbuotojams – ir laikytis darbuotojų lygybės, teisingo apmokėjimo bei padėties nebloginimo principų. Abejojant dėl savo situacijos, verta pasikonsultuoti su VDI.

Abiejų būdų šio ir kitų mėnesių normas – ir pagal nekintamo režimo valandas, ir pagal kalendorinę trukmę – rasite nemokamame darbo laiko kalendoriuje (ten pat ir ketvirčių sumos bei perskaičiavimas pagal etatą), o šventes ir prieššventines dienas – šventinių dienų puslapyje.

Kaip tai veikia pamaina.lt

pamaina.lt normos skaičiavimo būdą pasirenkate nustatymuose – palaikomi abu, prie kiekvieno rodomas gyvas šio mėnesio pavyzdys. Suminės apskaitos ketvirčio likučiai, asmeninės normos pagal etatą ir neatvykimų įtaka perskaičiuojami automatiškai, o dalinių atostogų tvarką rekomenduojame apsibrėžti vidaus taisyklėse – sistema pritaikys pasirinktą būdą nuosekliai. Jei grafiką kol kas sudarote Excel'yje, pradėti galite nuo nemokamo darbo grafiko šablono.

Šaltiniai: VDI atmintinė apie suminę darbo laiko apskaitą · Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025-11-24 įsakymas Nr. A1-671 · Darbo kodeksas: DK 112 str., DK 113 str. 1 d., DK 114 str., DK 115 str., DK 122 str., DK 126 str. 2 d., DK 144 str.